2016 m. pranešimas apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje
SANTRAUKA
Lietuvos Respublika yra konstitucinė, daugiapartinė, parlamentinė demokratinė valstybė. Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso vienų rūmų parlamentui (Seimui), o vykdomoji valdžia priklauso Respublikos Prezidentui. 2014 m. prezidento rinkimai ir 2016 m. spalio 9 ir 23 dienomis vykę Seimo rinkimai, vertinusių stebėtojų nuomone, iš esmės vyko laisvai ir sąžiningai.
Valdžios institucijos veiksmingai vadovavo saugumo pajėgoms.
Pagrindinės su žmogaus teisių pažeidimais susijusios problemos kilo teisingumo, socialinės vaikų rūpybos ir tolerancijos stokos mažumų atžvilgiu srityse. Kalbant apie teisingumo sistemą, sąlygos daugelyje kalėjimų ir kardomojo kalinimo įstaigų neatitiko tarptautinių standartų, o ikiteisminio suėmimo trukmės problema liko neišspręsta. Vaikai patyrė smurtą tiek šeimose, tiek vaikų globos institucijose, kuriose buvo apgyvendinami nepaisant padidintos rizikos būti įtrauktiems į nusikalstamą veiklą, prekybą žmonėmis ar prostituciją. Stebėta tolerancijos stoka, įskaitant ksenofobiją, antisemitizmą, nepakantumą tautinėms mažumoms, lesbietėms, gėjams, biseksualiems, translyčiams ir interseksualiems asmenims (LGBTI). Romų tautybės asmenų situacija išliko nepakitusi. Jie ir toliau gyveno ypač prastomis sąlygomis, vietovėse, kur aukštas nusikalstamumo lygis, patirdami socialinę atskirtį ir diskriminaciją. Tarp kitų problemų buvo vadinamieji „antipropagandiniai“ įstatymai, kurių pagrindu buvo ribojama asmens žodžio ir išraiškos laisvė, užsieniečių, kurie laikomi atvykusiais iš „saugios“ kilmės ar tranzito šalių, prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo vilkinimas bei pavieniai pranešimai apie valdininkų korupciją.
Įstatymais nebuvo pilnai užtikrintas santuokinio prievartavimo baudžiamumas, o smurtas artimoje aplinkoje buvo plačiai paplitęs. Visuomenėje vyravo nutylėjimo apie seksualinį priekabiavimą kultūra. Prekyba žmonėmis išliko neišspręsta problema. Be to, asmenys su negalia buvo nepakankamai integruoti visuomenėje bei neturėjo tinkamos prieigos prie paslaugų ir įstaigų.
Valdžios institucijos ėmėsi priemonių patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip nubausti saugumo ar kitose tarnybose dirbančius pareigūnus, kurie buvo kalti dėl piktnaudžiavimo.
1 skyrius. Pagarba teisei į asmens neliečiamybę ir laisvę
a. Savavališkas gyvybės atėmimas ir kitos neteisėtų ar dėl politinių motyvų įvykdytų žmogžudysčių formos
Pranešimų, kad valdžios institucijos ar jų atstovai būtų savavališkai ar neteisėtai atėmę gyvybę, negauta.
b. Žmonių dingimas
Pranešimų apie asmenis, dingusius dėl politinių motyvų, negauta.
c. Kankinimai ir kitoks žiaurus, nežmoniškas ar žeminantis elgesys ir baudimas
Konstitucijoje ir įstatymuose toks elgesys draudžiamas. Pranešimų apie valstybės pareigūnų netinkamą elgesį negauta.
Sąlygos įkalinimo ir kardomojo kalinimo įstaigose
Sąlygos kai kuriose įkalinimo ir kardomojo kalinimo įstaigose neatitiko tarptautinių standartų.
Fizinės sąlygos. Per aštuonis šių metų mėnesius įkalinimo įstaigose mirė 4 asmenys: 3 nusižudė, 1 kalinys mirė dėl ligos. Valdžios institucijos pradėjo keturis ikiteisminius tyrimus, tačiau nusikalstamos veiklos įrodymų nenustatyta. Kaliniai skundėsi prastomis higienos sąlygomis lankymui skirtose ir kitose patalpose, nekokybiškomis sveikatos priežiūros paslaugomis, prasta maisto kokybe, antisanitarinėmis sąlygomis, asmens higienos priemonių trūkumu ir trumpomis kalėjimo parduotuvių darbo valandomis.
2014 metų atskaitoje Europos Sąjungos Tarybos Kankinimų prevencijos komitetas (toliau dokumente – KPK) nurodė, kad daugelyje kardomojo kalinimo įstaigų nebuvo pasirūpinta tinkamu natūraliu dienos apšvietimu, o kamerose esantys tualetai buvo atitverti nuo likusios erdvės tik iš dalies arba visai neatitverti. KPK atstovai taip pat nustatė, kad čiužiniai ir paklodės dažnu atveju buvo nešvarios ir susidėvėjusios, ypač Joniškio ir Kelmės policijos patalpose.
Administracija. Valdžios institucijos dažniausiai ištirdavo pagrįstus skundus dėl antisanitarinių sąlygų. Nors Seimo kontrolierius, kuris būtų atsakingas už kalėjimų reikalus, nebuvo paskirtas, vienas iš Seimo kontrolierių įstaigos skyrių kalinių gautus skundus nagrinėjo ir bandė spręsti, dažniausiai pateikdamas rekomendacijas susijusių institucijų vadovams. Seimo kontrolierių įstaiga pranešė, kad institucijos reagavo į visas įstaigos intervencijas. Iki rugsėjo 1-os dienos Seimo kontrolierių įstaigos tyrėjai ištyrė 32 skundus ir nustatė, jog 8 iš jų buvo pagrįsti. Seimo kontrolieriaus įstaigos atstovai reguliariai lankėsi kardomojo kalinimo įstaigose ir susitikdavo su sulaikytaisiais. Apsilankymų metu jie vertino kalinių laikymo sąlygas ir elgesį su jais, taip pat vertino, ar laikomasi KPK ir JT fakultatyvinio protokolo prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (toliau dokumente – OPCAT fakultatyvinio protokolo) rekomendacijų, bei rengė rašytines ataskaitas su rekomendacijomis valdžios institucijoms.
Nepriklausoma stebėsena. Valdžios institucijos leido nepriklausomiems nevyriausybiniams stebėtojams vykdyti stebėseną. KPK atstovai lankėsi Lietuvoje rugsėjo 5-15 dienomis ir atliko savo rutininį patikrinimą.
Sąlygų gerinimas. Nuo sausio 1 d. iki rugsėjo 1 d. Vyriausybė skyrė apie 364 000 eurų (400 000 JAV dolerių) septyniems kalėjimams renovuoti. Buvo gerinamos sąlygos Marijampolės, Alytaus ir Vilniaus kalėjimų gyvenamosiose patalpose, medicinos punktuose ir valgyklose, taip pat Panevėžio motinos ir vaiko namuose bei Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų mokykloje.
d. Savavališkas areštas arba sulaikymas
Įstatymuose draudžiama savavališkai areštuoti ar sulaikyti, ir valdžios institucijos apskritai šių draudimų paisė.
Policijos ir saugumo struktūrų vaidmuo
Valstybės saugumo departamentas, kurio pagrindinis uždavinys – atskleisti veiklą, kuri kelia grėsmę valstybės saugumui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, valstybės interesams, jos ekonominei ir gynybinei galiai, yra atskaitingas Seimui. Policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba yra pavaldžios Vidaus reikalų ministerijai. Kariuomenė pavaldi Krašto apsaugos ministerijai. Specialiųjų tyrimų tarnyba – pagrindinė su korupcija kovojanti tarnyba – yra pavaldi Prezidento institucijai ir Seimui. Civilinės valdžios institucijos veiksmingai kontroliavo saugumą palaikančias struktūras. Valstybėje veikia veiksminga sistema piktnaudžiavimo ir korupcijos atvejams tirti ir bausmėms taikyti. Pranešimų apie saugumą palaikančių struktūrų nebaudžiamumą negauta.
Arešto procedūros ir elgesys kardomojo kalinimo įstaigose
Kad asmuo būtų areštuotas, turi būti išduotas teismo orderis (išskyrus tuos atvejus, kai asmenys pagaunami vykdant nusikaltimą). Jį teisėjai gali išduoti tik pateikus patikimus nusikalstamos veikos įrodymus. Prieš pateikiant kaltinimus, policija gali sulaikyti įtariamuosius ne ilgiau nei 48 valandoms. Sulaikytieji turi teisę gauti informaciją apie jiems pareikštus kaltinimus arešto ar pirmosios apklausos metu. Skundų dėl šio reikalavimo nesilaikymo negauta.
Sulaikytieji gali būti paleisti už užstatą. Šia teise buvo aktyviai naudotasi. Sulaikytieji gali kreiptis į advokatą. Valstybė parūpina advokatą neišgalintiems jo nusisamdyti. 2014 m. KPK ataskaitoje nurodyta, kad nors daugelis KPK atstovų apklaustų sulaikytųjų teigė, jog jie naudojosi teisininko paslaugomis jau per pirmąją apklausą, paaiškėjo, kad policija tik retais atvejais suteikė galimybę pasinaudoti advokato paslaugomis kardomojo kalinimo pradžioje. Kai kurie sulaikytieji, kuriems buvo skirti advokatai, skundėsi, kad pirmąkart susitiko su savo advokatu tik per teismo posėdį. Taip buvo net ir tais atvejais, kai sulaikytieji prašė advokato tuojau po sulaikymo. Sulaikyti asmenys gali netrukdomi susitikti su šeimos nariais.
Ikiteisminis sulaikymas. Įstatyme numatyta, kad nusikaltimu įtariamas asmuo gali būti laikomas namų arešto sąlygomis ne ilgesniu nei 6 mėn. laikotarpiu. Teisėjas savo nuožiūra šį laikotarpį gali pratęsti. Jei kyla pavojus, kad sunkų nusikaltimą padaręs asmuo gali pabėgti, įvykdyti naujų nusikaltimų ar trukdyti tyrimui, ikiteisminį tyrimą vykdantis teisėjas gali nuspręsti jį sulaikyti iki 3 mėn. arba patenkinti ekstradicijos prašymą. Daugeliu atvejų įstatymas leidžia sulaikymo laikotarpį pratęsti iki 18 mėn. (iki 6 mėn. nepilnamečių atveju), tačiau tokį sprendimą galima apskųsti aukštesnės instancijos teismui. Teisėjai dažnai taikė sulaikymo laikotarpio pratęsimo galimybę, paprastai savo sprendimą grįsdami kaltinamojo keliamu pavojumi visuomenei ar galimu įtakos liudytojams darymu. Maksimalus laikotarpis, kuriam gali būti sulaikytas smulkaus nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo, yra 9 mėn. Nepilnamečių atveju – iki 6 mėn.
Per pirmąjį metų pusmetį vidutinė ikiteisminio sulaikymo trukmė buvo apie 11 mėnesių. Iki rugsėjo 1 d. maždaug 58 proc. visų įkalintų asmenų sudarė sulaikytieji ikiteisminio tyrimo metu. Įstatymai numato galimybę advokatams susipažinti su kaltintojų turimais įrodymais, kurių pagrindu vykdomas ikiteisminis kardomasis kalinimas.
Galimybė sulaikytiesiems teismui pateikti skundą dėl jų sulaikymo teisėtumo: Konstitucijoje numatyta teisė apskųsti teismui sprendimą dėl sulaikymo teisėtumo ir reikalauti kompensacijos už visus nuostolius, patirtus dėl neteisėto laisvės atėmimo. Valdžios institucijos šios teisės paisė.
e. Atsisakymas suteikti teisę į nešališką ir viešą teismą
Konstitucijoje nustatyta, kad teismų sistema yra nepriklausoma. Valdžios institucijos šios nuostatos paprastai laikėsi.
Teismo procesas
Konstitucijoje ir įstatyme nustatyta teisė į nešališką ir viešą teismą. Nepriklausoma teismų sistema iš esmės šios teisės įgyvendinimą užtikrino.
Kaltinamiesiems taikoma nekaltumo prezumpcija. Taip pat jie turi šias teises: nedelsiant gauti išsamią informaciją apie jiems reiškiamus kaltinimus, būti nedelsiant teisiamiems nešališkame ir viešame teisme, bendrauti su pasirinktu advokatu (arba valstybės skirtu advokatu), gauti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai, gauti nemokamas vertėjo paslaugas, jei reikia, nuo kaltinimo pateikimo momento iki paskutinės apeliacijos, susipažinti su valdžios institucijų surinktais įrodymais, taip pat pateikti apeliacinį skundą. Kaltinamieji turi teisę užduoti klausimus prieš juos liudijantiems asmenims, pateikti juos ginančius parodymus ir įrodymus, taip pat jie neprivalo duoti parodymų prieš save ar prisipažinti kaltais. Valdžios institucijos šių teisių paprastai paisė visų kaltinamųjų atžvilgiu.
Politiniai kaliniai ir sulaikytieji
Pranešimų apie politinius kalinius ar sulaikytuosius negauta.
Civilinių bylų nagrinėjimas ir teisių gynimo priemonės
Teismų sistema užtikrina nepriklausomą ir nešališką teismo procesą civilinėse bylose. Ieškovai gali pateikti ieškinį dėl teisinės pagalbos ar laikinų apsaugos priemonių nuo žmogaus teisių pažeidimų.
Asmenys, kurių žmogaus teisės buvo pažeistos, taip pat gali kreiptis į Seimo kontrolierių įstaigą su prašymu išnagrinėti jų pateiktą skundą. Nors Seimo kontrolierių įstaiga turi teisę pateikti pažeidimą padariusiai institucijai tik rekomendacijas, vis dėlto šios institucijos paprastai į šias išvadas atsižvelgdavo. Asmenys, teigiantys, kad valstybė galimai pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, ir pasinaudoję visomis galimomis teisinės gynybos priemonėmis šalyje, gali pateikti skundą Europos Žmogaus Teisių Teismui (toliau dokumente – EŽTT).
Nuosavybės grąžinimas
2011 m. įsteigtas filantropinis fondas, skirtas kompensuoti Lietuvos žydų religinėms bendruomenėms už totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu neteisėtai nusavintą nekilnojamąjį turtą. Fondo lėšomis buvo remiami paskiri asmenys ir žydų edukaciniai, kultūriniai, moksliniai ir religiniai projektai. Vadovaujantis vyriausybės ir žydų bendruomenės susitarimu, dešimties metų laikotarpiu, pradedant 2012 m., per fondą turės būti išmokėta 128 mln. litų (tuo metu galiojusi nacionalinė valiuta) (apie 49 mln. JAV dolerių). 2013 ir 2014 metais fondas atliko vienkartinę 3 mln. litų išmoką (apie 950 000 JAV dolerių) atskiriems išgyvenusiems asmenims. Likusi lėšų dalis, fondo valdybos sprendimu, buvo skirta paremti žydų edukaciniams, kultūriniams, moksliniams ir religiniams projektams. Per metus į fondą buvo pervesta 3,62 mln. eurų (3,98 mln. JAV dolerių). Įskaičiavus šią sumą, iš viso į fondą nuo 2011 m. buvo pervesta 14,48 mln. eurų (15,9 mln. JAV dolerių). Žydų ir etninių lenkų bendruomenės toliau siekė kompensacijos už privačių asmenų nusavintą turtą, nes individualių ieškinių pateikti nebuvo galima nuo 2001 metų.
f. Savavališkas ar neteisėtas kišimasis į privatų ar šeimos gyvenimą, būsto neliečiamumo arba susirašinėjimo privatumo pažeidimas
Konstitucija minėtus veiksmus draudžia, tačiau gauta pranešimų, jog valstybės institucijos nepaisė šių draudimų.
Įstatymu numatyta, kad norint apieškoti asmens patalpas, privaloma gauti teisėjo leidimą. Taip pat draudžiama atsitiktine tvarka stebėti gyventojų asmeninę komunikaciją, įskaitant susirašinėjimą elektroniniu paštu, trumposiomis žinutėmis ar kitomis skaitmeninio ryšio priemonėmis. Lietuvos žmogaus teisių gynėjų grupės pareiškė įtarimus, kad valstybės institucijos neužtikrino tinkamo šio įstatymo nuostatų laikymosi. Per pirmąjį metų pusmetį Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija išnagrinėjo 189 pareiškimus dėl privatumo pažeidimo, palyginus su 262 pareiškimais per pirmus aštuonis 2015 metų mėnesius. Dažniausiai asmenų skunduose tvirtinama, jog buvo neteisėtai renkama jų asmeninė informacija, pvz., asmens kodai. Daugumoje pareiškimų kaip pažeidėjos buvo nurodomos privačios įmonės, bet gauta pareiškimų ir dėl valstybės institucijų įvykdytų pažeidimų. Per pirmąjį metų pusmetį inspekcija atliko 11 prevencinių, ne pagal gautus skundus, tyrimų dėl galimų pažeidimų įmonėse ir valstybės institucijose. Per pirmuosius aštuonis 2015 metų mėnesius buvo atlikta 60 tokių patikrinimų.
2 skyrius. Pagarba pilietinėms laisvėms
a. Žodžio ir spaudos laisvė
Konstitucijoje įtvirtinta laisvė reikšti įsitikinimus ir spaudos laisvė, tačiau įstatymais draudžiama kurstyti neapykantą ir skleisti tam tikrą destruktyvią informaciją, pvz., karo propagandą, skatinti panaudoti jėgą keičiant konstitucinę valstybės sąrangą, ginčyti šalies suverenumą ar teritorinį vientisumą. Valstybės institucijos iš esmės gerbė šias laisves. Išvien veikiančios nepriklausoma spauda, veiksminga teismų sistema ir veikianti demokratinė politinė sistema remia žodžio ir spaudos laisves.
Laisvė reikšti įsitikinimus. Konstitucijoje įtvirtintas laisvės reikšti įsitikinimus apibrėžimas neapima šmeižto, dezinformacijos, neapykantos kurstymo, diskriminacijos ar neapykantos, nukreiptos prieš kitos tautybės, rasės, religijos ar socialinio sluoksnio asmenis. Neapykantos kurstymas prieš grupę asmenų yra baudžiamas įkalinimu iki dvejų metų. Smurto kurstymas prieš grupę asmenų yra baudžiamas įkalinimu iki trejų metų.
Nusikaltimu laikomas sovietų ar vokiečių nacistų nusikaltimų Lietuvai ar jos gyventojams neigimas ar stiprus sumenkinimas, taip pat genocido, nusikaltimų žmoniškumui ar karo nusikaltimų neigimas.
Balandžio 14 d. Seimas priėmė įstatymą, kurio pagrindu gali būti baudžiama už uždaro teismo posėdžio metu išgirstos informacijos atskleidimą ar publikavimą. Už pažeidimą baudžiama viešaisiais darbais, bauda, įkalinimu ar areštu. Žiniasklaidos atstovai kritikavo įstatymą sakydami, jog jis riboja laisvę reikšti įsitikinimus ir pažeidžia žurnalistų teises bei apsaugą, kaip nustatyta Lietuvos teismų ir Europos žmogaus teisių teismo.
Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad per aštuonis šių metų mėnesius valdžios institucijos pradėjo tirti 24 pareiškimus dėl galimo neapykantos kurstymo (daugiausia internetu). Per tą patį laikotarpį tyrėjai pateikė teismui nagrinėti 27 pareiškimus (kai kurie jų iš ankstesnių metų), kuriuose buvo pareikšti įtarimai dėl neapykantos kurstymo, tačiau dėl įrodymų trūkumo nutraukė 24 pareiškimų nagrinėjimą. Tyrėjai nagrinėjo ir kitus pareiškimus. Daugiausia pareiškimų buvo susiję su rasistinių ar antisemitinių įsitikinimų reiškimu arba priešiškumu dėl seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ar tautybės.
Spaudos ir žiniasklaidos laisvė. Nepriklausomos žiniasklaidos priemonės buvo aktyvios ir jose buvo reiškiama įvairių nuomonių. Joms buvo taikomi tie patys įstatymai, kuriuose nustatyta atsakomybė už neapykantos kurstymą ir kalbas, kuriomis stipriai menkinami tarptautiniai ir karo nusikaltimai.
Cenzūra ir turinio apribojimai. Birželio mėn. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau dokumente – LRTK) panaikino dviem rusakalbiams televizijos kanalams 2015 m. skirtus apribojimus po to, kai Europos Komisija pareiškė nuomonę, kad tokios sankcijos gali prieštarauti ES teisės aktams. Lapkričio mėn. LRTK dar kartą apribojo vieno kanalo transliacijas, apkaltindama jį kurstant karą, nesantaiką ir neapykantą prieš kitas tautas.
Įstatymais numatyta, kad šalies Prezidento įžeidimas ar šmeižtas žiniasklaidoje yra nusikaltimas, už kurį skiriama bauda. Valstybės institucijos metų bėgyje baudos niekam neskyrė.
Nors draudžiama viešai skelbti medžiagą, kuri yra „žalinga nepilnamečių organizmui“ arba mąstymo procesams ir lytinę nepilnamečių prievartą ir priekabiavimą arba lytinius nepilnamečių santykius ar „lytinius santykius“ apskritai skatinanti informacija, vis dėlto žmogaus teisių stebėtojai ir toliau kritikavo šį įstatymą (žr. 6 skyriaus dalį „Smurtas, diskriminacija ir kiti neleistini veiksmai dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės“). LGBTI aktyvistai teigė, jog šio įstatymo nuostatos trukdė jų pastangoms informuoti visuomenę LGBTI klausimais. Be to, jų teigimu, oficialios institucijos, atsakingos už spaudą ir žiniasklaidą, trukdė pristatyti su LGBTI tematika susijusį turinį.
Interneto laisvė
Valdžios institucijos neribojo ir netrukdė interneto prieigos, netaikė interneto turinio cenzūros, taip pat negauta patikimų pranešimų, kad valstybės institucijų pareigūnai tikrintų asmeninę komunikaciją internetu be atitinkamo teisės aktuose nustatyto leidimo. Tačiau asmenys buvo traukiami baudžiamojon atsakomybėn, jeigu, valdžios institucijų nuomone, medžiaga, kurią jie pateikė interneto svetainėse, kurstė neapykantą. Pavyzdžiui, rugpjūčio 8 d. buvo pradėtas tyrimas dėl homoseksualius asmenis niekinančių komentarų internete, pasirodžiusių po išpuolio naktiniame klube Orlande, Floridoje. Rugsėjo 9 d. apeliacinis teismas išteisino humoristą, nuteistą 2015 m. už neapykantos ir smurto kurstymą prieš vaikus vaizdo klipe „Šėtone, prašau“, kuris buvo patalpintas Youtube svetainėje.
Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos duomenimis, šiais metais 72 proc. gyventojų reguliariai naudojosi internetu.
Mokslo ir kultūros renginių laisvė
Valstybės institucijos netaikė jokių mokslo ar kultūros renginių laisvės apribojimų.
b. Taikių susirinkimų laisvė ir laisvė vienytis į asociacijas
Susirinkimų laisvė
Įstatymuose ir Konstitucijoje įtvirtinta laisvė rengti susirinkimus. Valdžios institucijos šios teisės paprastai paisė.
Laisvė vienytis į asociacijas
Įstatymuose nustatyta laisvė vienytis į asociacijas. Valstybės institucijos iš esmės gerbė šią laisvę, tačiau Komunistų partija ir kitos organizacijos, siejamos su buvusiu sovietų režimu, ir toliau lieka uždraustos.
c. Religijos laisvė
Informacija apie religijos laisvę pateikiama Valstybės departamento Tarptautinėje ataskaitoje apie religijos laisvę šiuo adresu www.state.gov/religiousfreedomreport/
d. Judėjimo laisvė, šalies viduje perkelti asmenys, pabėgėlių apsauga ir pilietybės neturintys asmenys
Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtinta judėjimo laisvė šalies viduje, laisvė keliauti į užsienį, emigruoti ir grįžti į tėvynę. Valstybės institucijos iš esmės šių teisių paisė. Valstybės institucijos bendradarbiavo su Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro institucija (toliau dokumente – JTVPK) ir kitomis humanitarinėmis organizacijomis, teikdamos apsaugą ir pagalbą pabėgėliams, prieglobsčio paprašiusiems ir grįžtantiems pabėgėliams, pilietybės neturintiems ir kitiems panašioje padėtyje atsidūrusiems asmenims.
Pabėgėlių apsauga
Prieglobstis. Įstatymuose nustatyta, kokiais atvejais suteikiamas prieglobstis arba pabėgėlio statusas. Valdžios institucijos yra sukūrusios pabėgėlių apsaugos sistemą.
Saugi kilmės ir tranzito šalis. Laikantis tam tikros politinės linijos, valdžios institucijos neleido asmenims, atvykusiems iš „saugių“ tranzito šalių ir prašantiems suteikti prieglobstį, patekti į šalį. Tokie asmenys buvo grąžinami į tranzito šalį nenagrinėjus jų prašymų esmės. Per pirmąjį metų pusmetį Migracijos departamentas atmetė 49 prieglobsčio prašymus. Tačiau valdžios institucijos pritaikė išimtį, ES susidūrus su dideliais migrantų kiekiais į Europą.
Ilgalaikės priemonės. Į šalį pradėti leisti užsieniečiai pagal ES pabėgėlių perkėlimo programą. Iki spalio 19 d. buvo priimti 172 pabėgėliai, tačiau iki lapkričio mėn. 32 pabėgėliai jau buvo išvykę į kitas ES šalis. 2015 m. gruodžio mėn. Socialinių reikalų ir darbo ministerija iki 50 proc. sumažino finansinę paramą prieglobsčio prašytojams ir pabėgėliams praėjus šešiems mėnesiams po jų atvykimo į šalį. Nevyriausybinės organizacijos ir nepriklausomi ekspertai kritikavo šią politiką sakydami, jog pabėgėliams reikalinga visapusiška pagalba ilgesniam nei 6 mėn. laikotarpiui ir kad jos negavus pabėgėliams gresia skurdas ir benamystė. Liepos mėn. Vidaus reikalų ministras išsakė kritiką dėl sąlygų Ruklos pabėgėlių priėmimo centre, kurios, jo manymu, yra nepakankamos pabėgėlių integracijai Lietuvos visuomenėje užtikrinti.
Laikinoji apsauga. Esant masiniam svetimšalių antplūdžiui, valstybės institucijos gali suteikti asmenų grupėms „laikinąją apsaugą“, tačiau pavieniai svetimšaliai neturi teisės prašyti tokios apsaugos. Valstybės institucijos taip pat gali suteikti „papildomą apsaugą“ pavieniams asmenims, nepriskiriamiems prie pabėgėlių. Per pirmąjį šių metų pusmetį valstybės institucijos suteikė papildomą apsaugą 6 asmenims.
Asmenys be pilietybės
Migracijos departamento duomenimis, 2015 m. Lietuvoje buvo 3 645 asmenys be pilietybės arba 9 proc. visų užsieniečių. Įstatyme numatyta, jog asmenims, gimusiems šalies teritorijoje arba legaliai joje gyvenusiems dešimt metų ir neturintiems jokios kitos valstybės pilietybės, leidžiama prašyti suteikti šalies pilietybę. Jie privalo turėti leidimą gyventi šalyje neribotą laiką, mokėti valstybinę lietuvių kalbą, išmanyti šalies Konstituciją ir turėti galimybę išlaikyti save finansiškai.
Asmenų be pilietybės šiais metais buvo kiek mažiau. Tokį sumažėjimą lėmė ne natūralizacija, o didelis emigracijos mastas, kurį paskatino ekonominės priežastys. Kasmet pilietybė suteikiama tik keliems šimtams asmenų. Dauguma pilietybės neturinčių asmenų gyveno Lietuvoje žlungant Sovietų Sąjungai, tačiau nepasinaudojo teise įgyti Lietuvos pilietybę. Į asmenų be pilietybės skaičių įtraukti ir asmenys, prašantys suteikti pilietybę. Taigi, atsisakę ankstesnės pilietybės, jie laikomi asmenimis be pilietybės, kol jiems nesuteikiama Lietuvos pilietybė.
3 skyrius. Laisvė dalyvauti politiniuose procesuose
Konstitucijoje įtvirtinta piliečių teisė rinkti šalies valdžią dalyvaujant laisvuose ir sąžininguose, visuotine ir lygia rinkimų teise bei slaptu balsavimu pagrįstuose, periodiškai rengiamuose rinkimuose.
Rinkimai ir dalyvavimas politinėje veikloje
Paskutinieji rinkimai. Prezidento rinkimai ir antrasis rinkimų turas, likus dviem kandidatams, vyko 2014 metais. Seimo rinkimai vyko spalio 9 ir 23 dienomis. Šiuos rinkimus stebėtojai įvertino kaip vykusius iš esmės laisvai ir sąžiningai.
Politinės partijos ir dalyvavimas politinėje veikloje. Valstybės institucijos ir toliau draudė Komunistų partijos veiklą.
Moterų ir mažumų dalyvavimas politinėje veikloje. Moterims ir mažumoms įstatymai nedraudžia dalyvauti politinėje veikloje, ir šia savo teise jos naudojosi.
4 skyrius. Valstybės pareigūnų korupcija ir nepakankamas veiklos skaidrumas
Įstatyme nustatyta baudžiamoji atsakomybė už pareigūnų korupciją, tačiau valstybės institucijos šį įstatymą vykdė neefektyviai. Pareigūnai kartais nebaudžiami dalyvavo korupcinėje veikloje. Per metus gauta ir atskirų pranešimų apie valstybės pareigūnų korupciją.
Korupcija. Gegužės mėn. korupcijos skandalas sudrebino Liberalų partijos vadovybę. Pasak žiniasklaidos, tyrimas atskleidė, jog partijos lyderis Eligijus Masiulis paėmė 100 000 eurų (110 000 JAV dolerių) kyšį iš stambios Lietuvos holdingo bendrovės MG Baltic. Tyrimui vykstant, gegužės 20 d. E. Masiulis atsisakė Seimo mandato.
Nevyriausybinės organizacijos, tokios kaip „Transparency International“ Lietuvos skyrius, teigė, jog sveikatos apsaugos sistemoje, taipogi ir valstybinėse institucijose, korupcija yra plačiai paplitusi. Neseniai „Transparency International“ atliktame tyrime aprašytos problemos, susijusios su skaidrumo stoka vykdant viešuosius pirkimus gynybos sektoriuje. Ten taip pat paminėta, jog daugelis labdaros ir paramos fondų, susijusių su Seimo nariais, viešai nedeklaravo savo veiklos.
Finansinių duomenų atskleidimas. Įstatymuose numatyta, jog paskirtieji ir išrinktieji pareigūnai privalo deklaruoti turimą turtą ir gautas pajamas. Deklaracijos skelbiamos viešai. Už šio reikalavimo nevykdymą taikomos administracinės nuobaudos. Šiais metais Vyriausioji tarnybos etikos komisija atskleidė, jog Kultūros ministras Šarūnas Birutis netinkamai deklaravo jam dalinai priklausantį verslą Bulgarijoje.
Vieša informacijos prieiga. Įstatyme numatyta, kad visuomenė turi teisę gauti informaciją apie valdžios institucijų vykdomą veiklą. Valdžios institucijos paprastai tokią teisę užtikrino. Jei informacija nebuvo suteikiama, asmenys galėjo pateikti skundą Seimo kontrolierių įstaigai. Per aštuonis šių metų mėnesius Seimo kontrolierių įstaiga gavo 42 skundus dėl valdžios institucijų delsimo suteikti informaciją. Per šį laikotarpį Seimo kontrolierių įstaiga priėmė sprendimus dėl 23 skundų ir 11 iš jų pripažino pagrįstais. Seimo kontrolieriai rekomendavo nusižengusiems pareigūnams taikyti drausmines nuobaudas. 23 skundai buvo atmesti, nes neatitiko Seimo kontrolierių įstaigos kompetencijų. Šie skundai buvo perduoti atitinkamoms institucijoms. Nors kontrolierių rekomendacijos nėra privalomos, Seimo kontrolierių įstaiga pranešė, jog valstybės institucijos visais atvejais taikė drausmines priemones.
5 skyrius. Vyriausybės požiūris į tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų atliekamus tyrimus dėl galimų žmogaus teisių pažeidimų
Įvairios šalies ir tarptautinės žmogaus teisių gynimo grupės dirbo, atliko tyrimus ir skelbė savo išvadas žmogaus teisių pažeidimo klausimais be valdžios institucijų apribojimų. Valstybės pareigūnai paprastai bendradarbiavo su šiomis grupėmis ir atsižvelgė į jų nuomonę.
Valstybinės žmogaus teisių institucijos. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba yra nepriklausoma valstybės institucija, atsakinga už teisių pagal Lygių galimybių įstatymą įgyvendinimą ir užtikrinimą bei atskirų skundų tyrimą. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga prižiūri, kaip užtikrinamos vaikų teisės ir teisiniai jų interesai. Kontrolierius, gavęs skundą arba savo iniciatyva, gali pradėti tyrimą dėl galimų vaiko teisių pažeidimų. Seimo kontrolierių įstaiga tyrė skundus dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar kitų žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų viešojo administravimo srityje bei vykdė nacionalinę kankinimų prevenciją pagal OPCAT fakultatyvinį protokolą. Kai kurie žmogaus teisių stebėtojai abejojo visų Seimo kontrolierių įstaigų veiklos veiksmingumu.
Seimo žmogaus teisių komitetas rengia ir nagrinėja įstatymų bei kitų teisės aktų projektus, susijusius su piliečių teisėmis ir teikia valdžios institucijoms ir kitoms organizacijoms rekomendacijas dėl piliečių teisių apsaugos. Komitetui ataskaitas teikia ir Seimo kontrolierių įstaiga.
6 skyrius. Diskriminacija, socialinis smurtas ir prekyba žmonėmis
Moterys
Išžaginimas ir smurtas artimoje aplinkoje. Įstatymuose nustatyta baudžiamoji atsakomybė už išžaginimą ir smurtą artimoje aplinkoje. Bausmės dydis už smurtą artimoje aplinkoje priklauso nuo aukos patirtos traumos ir varijuoja nuo viešųjų darbų iki įkalinimo iki gyvos galvos. Per pirmuosius aštuonis metų mėnesius valdžios institucijos gavo 74 pranešimus dėl išžaginimo. 2015 m. per tą patį laiką gauta 114 pranešimų. Kaltais dėl išžaginimo pripažintiems asmenims paprastai skiriama nuo trejų iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Nevyriausybinės organizacijos informavo, jog seksualinis smurtas prieš moteris, patiriamas ir iš intymių partnerių, išliko rimta problema. Nėra priimto įstatymo, pagal kurį konkrečiai sutuoktinio išžaginimas būtų laikomas nusikaltimu, todėl nėra duomenų apie sutuoktinių išžaginimų mastą.
Bausmė už smurtą artimoje aplinkoje priklauso nuo aukos sužalojimo sunkumo. Įstatyme suteiktas teisinis pagrindas valstybės institucijoms nedelsiant reaguoti į smurto artimoje aplinkoje atvejus. Pavyzdžiui, policijos ir kitų teisėsaugos institucijų pareigūnai, turintys teismo leidimą, gali įpareigoti pažeidėjus gyventi atskirai nuo nukentėjusiųjų, vengti bet kokio kontakto su jais ir atiduoti visus turimus ginklus.
Smurtas artimoje aplinkoje yra dažnai pasitaikantis reiškinys Lietuvoje. NVO „Žmogaus teisių stebėjimo instituto“ tvirtinimu, trečdalis visų šalies moterų yra patyrusios fizinį, psichologinį ar seksualinį smurtą. Per pirmus aštuonis metų mėnesius policija sulaukė 33 453 skambučių dėl smurto artimoje aplinkoje, pradėjo 6 718 ikiteisminių tyrimų, iš kurių 24 buvo susiję su žmogžudyste.
Savivaldybių administracijos ir nevyriausybinės organizacijos skyrė lėšų ir administravo 20 specializuotų regioninių pagalbos centrų, teikiančių pagalbą nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. Pilną finansavimą valstybė teikė dviem centrams. Vienas jų – Vilniaus miesto motinos ir vaiko pensionas – per metus suteikė prieglobstį daugiau negu 100 asmenų nukentėjusiųjų nuo smurto artimoje aplinkoje ir prekybos žmonėmis.
Per metus Socialinės apsaugos ir darbo ministerija padidino paramą smurto artimoje aplinkoje aukoms iki 670 000 eurų (737 000 JAV dolerių). 2015 m. buvo skirta 266 000 eurų (292 600 JAV dolerių). Ministerija atrinko šešias NVO, kurios teiktų specializuotą paramą smurto artimoje aplinkoje aukoms. 2015 m. šios organizacijos suteikė pagalbą daugiau nei 8 000 nukentėjusių asmenų.
Seksualinis priekabiavimas. Įstatymais seksualinis priekabiavimas draudžiamas, tačiau seksualinį priekabiavimą patyrusios moterys ir toliau nenoriai kreipėsi į policiją ar kitas institucijas, nes nebuvo tikros, ar šios imsis atitinkamų veiksmų, ir todėl, kad gėdijosi jog ši informacija gali būti paviešinta. Per pirmuosius aštuonis metų mėnesius Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba negavo skundų dėl seksualinio priekabiavimo. Birželio 7 d. Seimas priėmė Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pataisą, kuria draudžiamas priekabiavimas dėl asmens lyties. Šis įstatymas įpareigoja darbdavius imtis priemonių, kad darbuotojas nepatirtų priekabiavimo dėl asmens lyties ir seksualinio priekabiavimo darbo vietoje.
Reprodukcinės teisės. Valstybės institucijos pripažino pamatinę porų ir pavienių asmenų teisę laisvai (be diskriminacijos, prievartos ir smurto) ir atsakingai nuspręsti, kiek vaikų jie nori susilaukti, kaip dažnai ir kada, rūpintis savo reprodukcine sveikata ir žinoti, kaip planuoti šeimą bei turėti tam reikiamų priemonių.
Diskriminacija. Moterų ir vyrų teisinė padėtis yra lygi ir jie turi tas pačias teises. Nepaisant to, moterys ir toliau susidūrė su diskriminacija. Pagal įstatymus reikalaujama vienodo užmokesčio už vienodą darbą, tačiau moterys dažnai uždirbo mažiau negu tą patį darbą dirbantys vyrai.
Vaikai
Vaiko gimimo registravimas. Pilietybė gali būti įgyjama gimus šalies teritorijoje arba gaunama iš tėvų. Valstybės institucijos nedelsdamos registruoja visus gimusius kūdikius.
Vaikų išnaudojimas. Nevyriausybinės organizacijos pažymi, jog nepaisant daugiamečių pastangų kovoti su smurtu prieš vaikus, ši problema išlieka opi. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, 2015 metais 19 043 vaikai gyveno 9 757 socialinės rizikos šeimose – tai šeimos, kuriose piktnaudžiaujama alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kuriose suaugusieji yra bedarbiai, ar susiduriama su kitomis socialinėmis ir ekonominėmis problemomis. Žiniasklaida dažnai pranešdavo apie žiauraus elgesio su vaikais atvejus, įskaitant seksualinį vaikų išnaudojimą, jų marinimą badu ir mušimą. Statistikos departamento duomenimis, 2015 m. buvo gauti 1 669 pranešimai apie smurtą prieš vaikus. Vaiko teisių apsaugos kontrolierius pranešė, kad per aštuonis šių metų mėnesius buvo gauti 154 skundai.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga pažymėjo, kad valdžios institucijų pastangos kovoti su smurtu prieš vaikus bei teikti jiems pagalbą nebuvo pakankamai efektyvios. Per pirmus aštuonis šių metų mėnesius „Vaikų linija“ (vaikams ir paaugliams teikiamos pagalbos telefonu linija) sulaukė 421 697 vaikų skambučių, tačiau dėl ribotų žmogiškųjų ir finansinių resursų galėjo atsakyti tik į 192. „Vaikų linija“ taip pat atsakė į 883 vaikų laiškus, kuriuose išsakytos problemos varijavo nuo santykių su tėvais ir draugais iki smurto artimoje aplinkoje ir seksualinės prievartos.
Nors už seksualinę prievartą prieš vaikus įstatymuose nustatyta laisvės atėmimo bausmė iki 13 metų, ši problema išliko opi. Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius Vidaus reikalų ministerija užregistravo 33 vaikų išžaginimo atvejus ir 98 atvejus, susijusius su kitomis vaikų lytinės prievartos formomis. Veikė valstybinis vaikų reabilitacijos centras, kuriame buvo teikiama speciali pagalba ir priežiūra vaikams, nukentėjusiems nuo prievartos, įskaitant lytinę prievartą. Birželio 3 d. Socialinių reikalų ir darbo ministrė Vilniuje atidarė centrą, skirtą teikti teisinę, psichologinę ir medicininę pagalbą seksualinę prievartą patyrusiems vaikams ir jų šeimoms.
Mažamečių ir priverstinė santuoka. Minimalus amžius susituokti tiek mergaitėms, tiek berniukams yra 18 metų.
Seksualinis vaikų išnaudojimas. Asmenys, įtraukę vaiką į pornografinio pobūdžio renginį arba išnaudojantys vaiką pornografinės medžiagos gamybai, gali būti baudžiami iki penkerių metų laisvės atėmimo bausme. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyba pranešė, kad per šį laikotarpį buvo gautas vienas skundas ir pradėtas 1 tyrimas dėl vaikų seksualinio išnaudojimo. Duomenų apie asmenis, nuteistus už seksualinį vaikų išnaudojimą, negauta. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, per aštuonis šių metų mėnesius pareigūnai iškėlė 5 baudžiamąsias bylas dėl vaikų pornografijos. 16-os metų asmuo laikomas pakankamai suaugusiu sutikti arba nesutikti dalyvauti seksualinėje veikloje.
Perkeltieji vaikai. Gatvėje gyvenančių vaikų yra daugelyje šalies miestų. Dauguma jų yra pabėgę iš namų arba iš asocialių šeimų. Pasak Dingusių žmonių šeimų paramos centro, 2015 m. Lietuvoje buvo 3241 dingę be žinios žmonės, iš kurių 2048 buvo vaikai. Įgyvendindama valstybės finansuojamas programas, valdžia teikė gatvėje gyvenantiems vaikams nemokamą pagalbą. Pažeidžiamiems vaikams pagalbą nuolat teikė 60 vaiko teisių apsaugos įstaigų, kurias administravo valdžios institucijos ir įvairios NVO.
Globos namuose augantys vaikai. 2015 m. 95-uose vaikų globos namuose augo 3 868 našlaičiai ir kiti be priežiūros likę vaikai. 17 vaikų globos namų buvo administruojami NVO, 52 globos namai buvo šeimynų tipo namai. Šalyje veikė 5 internatinės mokyklos specialiųjų poreikių vaikams. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyba iki rugsėjo 1 d. gavo 3 skundus ir pradėjo 1 tyrimą dėl vaikų teisių pažeidimų šiose institucijose. Įstatyme numatyta, kad vaikai iki 3 m. amžiaus siunčiami į globos namus tik išskirtiniais atvejais, kai jiems reikalinga speciali sveikatos priežiūra, slaugymas arba kai šeima ar savivaldybė negali tinkamai pasirūpinti vaiku. Siekiant pagreitinti įvaikinimo procedūrą, įstatymas taip pat riboja vaiko buvimo globos namuose laikotarpį iki 12 mėnesių. Anksčiau būdavo įprasta vaiką laikinai apgyvendinti globos namuose penkeriems ir daugiau metų ir tai buvo viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl šeimos, norinčios įsivaikinti vaikus, susidurdavo su sunkumais.
NVO, vaikų gerovės specialistai ir psichologai sutartinai tvirtino, jog šalies vaikų namai neigiamai veikia vaikų raidą ir sąlygoja daugybę socialinių problemų, tokių kaip nusikalstamumas, socialinė atskirtis ir pažeidžiamumas tapti prekybos žmonėmis ar prostitucijos aukomis. 2015 m. kovo mėn. prokurorai paskelbė apie vykdomą tyrimą dėl kaltinimų Viešvilio vaikų globos namų direktoriui seksualiai išnaudojus jo globojamus berniukus. Dar prieš šį įvykį prokurorai sausio mėn. paskelbė apie tyrimą, vykdomą Švėkšnos vaikų globos centre, kuriame gyvena specialių poreikių turintys vaikai, dėl ten veikiančio prostitucijos tinklo: 15-17 metų amžiaus centro globotinės į prostituciją buvo įtraukusios jaunesnes to paties centro globotines. Viešvilės centro direktorius buvo nušalintas nuo pareigų ikiteisminio tyrimo metu, o metams baigiantis tyrimas dar tęsėsi.
Tarptautinis vaikų grobimas. Šalis nėra 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų narė. Valstybės departamento metinę ataskaitą apie tarptautinį tėvų įvykdytą vaikų grobimą galite rasti šiuo adresu: travel.state.gov/content/childabduction/en/legal/compliance.html.
Antisemitizmas
Žydų bendruomenę sudarė apie 4 000 žmonių. Buvo gauta pranešimų apie antisemitinius veiksmus ir vandalizmą. Pavyzdžiui, balandžio 28 d. buvo sudaužytas Lietuvos žydų bendruomenės centro langas. Gegužės 2 d. policija pradėjo ikiteisminį tyrimą incidentui ištirti.
Antisemitiniai pareiškimai buvo ypač dažni internete.
Policijos pareigūnams buvo duoti nurodymai imtis prevencinių priemonių siekiant išvengti neteisėtų veiksmų, daugiausia dėmesio skiriant viešajai tvarkai užtikrinti minint tam tikrus istorinius įvykius ir per tam tikras religines ar kultūrines šventes.
Vasario 16 d. Lietuvos tautininkų sąjunga organizavo kasmetinę eiseną Kaune. Žiniasklaidos paskaičiavimais, eisenoje dalyvavo apie 250-300 žmonių, kiek mažiau nei 2015 m. Renginį prižiūrėjo policijos pareigūnai, smurto protrūkių neužfiksuota. Kaip ir ankstesniais metais buvo skanduojama „Lietuva lietuviams“. Kai kurie apžvalgininkai, tarp jų ir Simono Wiesenthalio centras, stebėjo eiseną ir pranešė, jog eitynėse matė panašią į nacių simboliką.
Gegužės 5 d. buvo surengta „Gyvybės žygio“ eisena Panerių memoriale Vilniuje. Eisenos dalyviai pakartojo Vilniaus geto gyventojų kelią į Panerių mišką, kuris tapo jų žudynių vieta.
Birželio 6 d. LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė pilietybės įstatymo pataisas, leidžiančias lietuvių kilmės žydams ir kitiems asmenims įgyti Lietuvos pilietybę. Pataisomis sumažinamos biurokratinės kliūtys asmenims, prašantiems Lietuvos pilietybės ir kuriems reikia įrodyti išvykimo iš šalies prieš Antrąjį pasaulinį karą faktą.
Rugpjūčio 5 d. Kultūros ministras Šarūnas Birutis pasirašė dekretą, kuriuo Šnipiškių žydų kapinės Vilniuje įgijo valstybės saugomo kultūros objekto statusą.
Rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, minint 75-ąsias metines, aukšti valstybės pareigūnai ir tūkstančiai piliečių dalyvavo visoje šalyje vykusiuose minėjimuose, skirtuose pagerbti per holokaustą nužudytų Lietuvos žydų atminimą. Rugpjūčio 29 d. LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė vadovavo minėjimui masinių žudynių vietoje Molėtuose. Rugsėjo mėn. Lietuvos žmogaus teisių centras 20-iai holokausto aukų pagerbti pastatė paminklus, vadinamuosius „suklupimo akmenis“, Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje. Rugsėjo 23 d. vienintelės Vilniaus žydų mokyklos – Sholom Aleichem gimnazijos – „Brolių sode“ buvo atidengtas paminklas nužudytiems Vilniaus geto vaikams. Tą pačią dieną Seimo pirmininkės pavaduotojas Gediminas Kirkilas, Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis ir Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas dalyvavo kasmetiniame minėjime Panerių memoriale.
Prekyba žmonėmis
Informacija apie prekybą žmonėmis pateikiama Valstybės departamento ataskaitoje apie prekybą žmonėmis šiuo adresu www.state.gov/j/tip/rls/tiprpt/
Neįgalieji
Įstatymu draudžiama neįgaliųjų diskriminacija, nors pačiame įstatyme negalios rūšys nėra nurodytos. Įstatyme nurodyta, kad diskriminacija draudžiama namų aplinkoje, transporto, telekomunikacijų ir kultūros bei laisvalaikio veiklos srityse. Šie reikalavimai nebuvo aktyviai vykdomi. Iki rugsėjo 19 d. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba išnagrinėjo 27 galimos diskriminacijos dėl negalios atvejus (žr. 7 skyriaus d dalį).
Pagal įstatymą neįgaliems asmenims turi būti sudarytos sąlygos patekti į pastatus. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis už 2012 metus, apie 52 proc. būstų buvo pritaikyti neįgaliesiems.
2012 m. Europos žmogaus teisių teismas nustatė, kad šalyje taikomoje neįgaliųjų apsaugos sistemoje yra rimtų praktinių ir teisinių trūkumų. Kovo 27 d. Seimas priėmė Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso pataisas, suteikiančias protinę negalią turintiems žmonėms daugiau teisių nagrinėjant jų veiksnumo klausimą.
Stebėtojai kritikavo valdžios institucijas už jų požiūrį į neįgaliųjų teises, įskaitant ribotą prieigą, priverstinį hospitalizavimą, žmogaus teisių pažeidimus uždarose institucijose ir psichiatrinėse ligoninėse, ribotas galimybes naudotis balsavimo teise ir netinkamą psichikos sveikatos priežiūros sistemą, kuri išliko viena mažiausiai reformuotų sveikatos priežiūros sektoriaus sričių.
Vyriausybė tęsė Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2013–2019 m. strategijos įgyvendinimą. Per metus Neįgaliųjų reikalų departamentas skyrė 13 mln. eurų (14,3 mln. JAV dolerių) šiai strategijai įgyvendinti.
Tautinės, rasinės ir etninės mažumos
Nors įstatymuose draudžiama diskriminuoti etnines ar tautines mažumas, visuomenės nepakantumas ir socialinė diskriminacija išliko. Statistikos departamento 2011 m. duomenimis (naujausiais prieinamais), etninių mažumų grupės, įskaitant rusus, lenkus, baltarusius, ukrainiečius, totorius, karaimus ir žydus, sudarė apie 14 proc. visų šalies gyventojų.
Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius Vidaus reikalų ministerija pranešė apie 24 atvejus, galimai susijusius su diskriminacija ar rasinės, etninės, religinės ar kt. neapykantos kurstymu. 2015 m. pranešta apie 113 tokių atvejų. Dauguma tiriamų atvejų buvo susiję su veikla internete. Pasak buvusio Vilniaus apygardos prokuroro, šiais pažeidimais įtariami asmenys retai susilaukdavo bausmės, nes teisėjai ir kiti teisėsaugos institucijų pareigūnai pirmenybę teikė „tikriems“ nusikaltimams, kai pavyksta nustatyti nukentėjusiuosius.
Vasario 16-oji – Valstybės atkūrimo diena (1918 m.) – bei kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo po sovietų valdymo diena (1990 m.) – ir toliau yra progos įvairioms nacionalizmo apraiškoms. Per abi šias šventes rengtų eitynių metų buvo skanduojama „Lietuva lietuviams“.
Nedidelė romų bendruomenė (maždaug 3 000 asmenų) ir toliau susidūrė su diskriminacija švietimo, aprūpinimo būstu, sveikatos priežiūros, galimybių įsidarbinti ir bendravimo su policija srityse, nors oficialių pranešimų apie smurtinius policijos veiksmus nebuvo gauta. Didelis skurdas, neraštingumas ir, visuomenės nuomone, aukštas nusikalstamumo lygis bei neigiamas didžiosios visuomenės dalies požiūris neleido šiai grupei įveikti socialinės atskirties. Be to, 40 proc. romų nemoka valstybinės kalbos. Dauguma pilnamečių romų turi asmens dokumentus, tačiau kai kurie, nors ir gimę Lietuvoje, neturi pilietybės.
Balandžio mėn. Vilniaus miesto taryba pradėjo vykdyti romų integracijos planą su tikslu romus perkelti iš jų gyvenvietės į valstybės parūpintus būstus kituose miesto rajonuose. Per pirmuosius devynis metų mėnesius savivaldybė perkėlė šešias šeimas, tačiau dar trims šeimoms, kurių namai teismo sprendimu buvo nugriauti, būsto negalėjo rasti.
Valstybės pareigūnai dalyvavo dviejuose romų minėjimuose. Rugpjūčio 2 d. vyriausybės atstovai padėjo gėlių Panerių memoriale Vilniuje minint Tarptautinę romų holokausto aukų atminimo dieną. Rugsėjo mėn. Lietuvos žmogaus teisių centras pastatė paminklus, vadinamuosius „atminimo akmenis“, 20-iai holokausto aukų, tarp jų ir romų kilmės, pagerbti Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje.
Lenkų mažumos atstovai toliau reiškė susirūpinimą dėl mokymo programų šalies etninių mažumų mokyklose. Jie taip pat skundėsi dėl įstatyme įtvirtinto reikalavimo visiems šalies mokiniams, nežiūrint į tai, ar jų gimtoji kalba yra lietuvių ar ne, laikyti vieną bendrą lietuvių kalbos brandos egzaminą. Draudimas naudoti lenkų kalbą gatvių pavadinimuose ir oficialiuose dokumentuose (pasuose) ir toliau kėlė daug ginčų. Per metus valdžios institucijos nesiėmė jokių veiksmų šiai problemai spręsti. Visgi, dviem atvejais balandžio 6 d. ir birželio 22 d. Vilniaus teismai priėmė sprendimus, jog dviejų Lietuvos piliečių gimimo liudijimuose jų vardai būtų įrašyti su lietuviškoje abėcėlėje nesančia „W“ raide.
Smurtas, diskriminacija ir kiti neleistini veiksmai, nukreipti prieš seksualinę orientaciją ir lytinę tapatybę
Diskriminaciją draudžiantys įstatymai apima ir LGBTI asmenis. Visuomenės požiūris į LGBTI asmenis išliko gana neigiamas. Kelios NVO, dirbančios su LGBTI rūpimais klausimais, su teisinėmis kliūtimis nesusidūrė. Lietuvos gėjų lyga (toliau dokumente – LGL) ir Tolerantiško jaunimo asociacija (toliau dokumente – TJA) toliau siekė kurti LGBTI asmenims draugišką socialinę aplinką.
Naujausio LGL atlikto tyrimo duomenimis, 54 proc. apklaustų LGBTI asmenų patyrė ar buvo liudininkais nusikalstamų, neapykantos paakintų veiksmų ar žodžių, nukreiptų prieš seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę. Tik 13 proc. apklaustųjų apie tokius incidentus pranešė teisėsaugos pareigūnams. Pavyzdžiui, 2015 m. spalį TJA pirmininkas Artūras Rudomanskis įteikė skundą policijai prašydamas ištirti jo gautą trumpąją žinutę, kurioje buvo grasinama su juo susidoroti. Vilniaus apygardos policija atsisakė pradėti tyrimą aiškindama, kad trūksta įrodymų, jog tokie grasinimai galėtų būti įgyvendinti. Prokuratūra, apygardos teismas ir apeliacinis teismas – visos šios institucijos atsisakė nagrinėti A. Rudomanskio vėliau pateiktas apeliacijas dėl tyrimo pradėjimo. Rugsėjo mėn. jo skundas buvo užregistruotas Europos žmogaus teisių teisme.
Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas (2009 m. įsigaliojusi antipropagandinė priemonė) tapo pagrindu apriboti informacijos apie LGBTI asmenis sklaidą (žr. 2 skyriaus a punktą). 2015 m. liepos mėn. Europos Komisijos Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generalinis direktoratas pradėjo oficialų tyrimą dėl 2014 m. Žurnalistų etikos inspekcijos tarnybos priimto nuosprendžio uždrausti transliuoti per televiziją LGL sukurtą vaizdo klipą, skirtą LGBTI žinomumui didinti, įprastu transliacijų laiku. Priimdama šį sprendimą tarnyba rėmėsi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymu.
Birželio 1 d. teismas atmetė Baltarusijos piliečio prašymą dėl susijungimo su šeima, t. y. jo vyru, kuris yra Lietuvos pilietis. Migracijos departamentas atsisakė jam išduoti leidimą gyventi Lietuvoje neatsižvelgdamas į tai, jog įstatyme nėra konkrečiai nurodyta, kad šeimos susijungimas privalo būti grįstas tik santuoka tarp vyro ir moters.
Birželio 18 d. apie 2 000 žmonių dalyvavo „Baltic Pride“ eisenoje Vilniuje. Palyginus su 2013 m. eitynėmis, savivaldybė daug palankiau išdavė reikiamus leidimus renginiui, be to, susirinko mažiau protestuojančių ar bandančių sutrukdyti eitynėms žmonių.
ŽIV infekuotų ir AIDS sergančių asmenų diskriminacija
Pasak nevyriausybinių organizacijų, asmenys, užsikrėtę ŽIV ar sergantys AIDS, buvo dažnai diskriminuojami. Jie patyrė diskriminaciją ieškodami darbo, į juos žvelgiama su baime ir pasibjaurėjimu.
Kiti visuomenės smurto ir diskriminacijos atvejai
Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ištyrė 17 atvejų, susijusių su diskriminacija dėl amžiaus priimant į darbą, sudarant draudimo, paskolų ar išperkamosios nuomos sutartis. Daugeliu atvejų kontrolieriaus tarnyba patvirtino diskriminavimo faktą ir pateikė rekomendacijas prasikaltusioms institucijoms.
7 skyrius. Darbuotojų teisės
a. Teisė vienytis į asociacijas, organizuoti kolektyvines derybas ir jose dalyvauti
Įstatymuose numatyta teisė darbuotojams steigti ir jungtis į nepriklausomas profesines sąjungas, organizuoti kolektyvines derybas bei rengti teisėtus streikus. Įstatymais draudžiama darbdaviui diskriminuoti profesinės sąjungos steigėjus ir narius bei reikalaujama grąžinti į pareigas dėl dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje iš darbo atleistus asmenis. Šios įstatymo nuostatos galioja ir darbuotojams iš užsienio.
Šioms teisėms taikomi tam tikri teisiniai apribojimai. Įstatymuose draudžiama valstybės tarnautojams, vykdantiems teisėsaugos arba kitą su saugumu susijusią veiklą, organizuoti ir dalyvauti kolektyvinėse derybose ir streikuoti, tačiau jie gali jungtis į profesines sąjungas. Dėl Darbo kodekse nustatytų procedūrų kai kuriems darbuotojams sudėtinga pasinaudoti teise streikuoti.
Įstatymuose nėra numatyta alternatyvių procedūrų esmines paslaugas teikiantiems darbuotojams, kuriems visiškai ar iš dalies neleidžiama streikuoti, kaip nešališkai ir skubiai išsakyti savo reikalavimus ar pareikalauti, kad tokios procedūros būtų sukurtos. Tokiu atveju, kai vadovybė ir darbuotojai negali susitarti, jų ginčą sprendžia Darbo arbitražas, sudaromas prie apylinkės teismo, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra įmonės arba kolektyvinio ginčo reikalavimus gavusio subjekto buveinė.
Valdžios institucijos įgyvendino darbo santykius reglamentuojančius įstatymus neefektyviai, nors išteklių, patikrinimų bei priemonių teisėms ginti ir atkurti buvo pakankamai. Už įstatymų pažeidimus skiriamų bausmių dydis varijavo nuo piniginių baudų iki įkalinimo. Vis dėlto šios priemonės buvo nepakankamos, kad atgrasytų nuo pažeidimų. Pasak Tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos, teismų sistema nepakankamai greitai nagrinėjo neteisėto atleidimo iš darbo atvejus ir nė vienam darbdaviui nė karto nebuvo pritaikytos baudžiamojoje teisėje nustatytos sankcijos už profesinių sąjungų diskriminaciją. Šalyje nėra darbo byloms nagrinėti skirtų teismų ar teisėjų.
Valdžios institucijos paprastai gerbė darbuotojų laisvę vienytis į asociacijas. Darbdaviai ne visada paisė darbuotojų teisės organizuoti kolektyvines derybas ir jose dalyvauti, o vadovai neretai nustatydavo darbo užmokestį neatsižvelgę į profesinių sąjungų pageidavimus, išskyrus dideles gamyklas, kuriose veikė gerai organizuotos profesinės sąjungos.
b. Priverstinio arba privalomojo darbo draudimas
Įstatymais draudžiamas bet koks priverstinis ar privalomasis darbas. Valstybės institucijos paprastai tinkamai taikė šį įstatymą. Už įstatymuose nustatyto draudimo pažeidimą skiriamos bausmės varijuoja nuo piniginės baudos iki įkalinimo 12-ai metų. Šios bausmės buvo pakankamos, kad atgrasytų nuo pažeidimų.
Visgi priverstinio darbo atvejų pasitaikė. Visais atvejais tai buvo susiję su lietuviais vyrais, priverstais dirbti užsienyje. Pavyzdžiui, lapkričio mėn. Klaipėdos policijos komisariatas tyrė bylą, kurioje trims vyrams buvo pažadėtas gerai apmokamas, legalus darbas Prancūzijoje, tačiau ten nuvažiavus, jie buvo priversti vogti prekes iš parduotuvių. Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius valdžios institucijos pradėjo 20 tyrimų dėl įtarimų prekyba žmonėmis. Iš jų šešios bylos buvo susijusios su prekyba vaikais.
Informacija apie prekybą žmonėmis taip pat pateikiama Valstybės departamento ataskaitoje apie prekybą žmonėmis šiuo adresu www.state.gov/j/tip/rls/tiprpt/.
c. Vaikų darbo draudimas ir jauniausias amžius įsidarbinti
Įstatymuose nustatyta, kad asmuo gali pradėti dirbti nuo 16 metų, o nuo 14 metų leidžiama dirbti lengvus darbus, jeigu yra pateiktas rašytinis vaiko tėvų ir mokyklos sutikimas. Įstatymuose reikalaujama nustatyti vaikams trumpesnį darbo laiką. Pagal įstatymus vaikams leidžiama dirbti iki 2 valandų per dieną arba 12 valandų per savaitę mokslo metais ir iki 7 valandų per dieną arba 32 valandų per savaitę atostogų metu. Jaunesniems nei 18 metų amžiaus asmenims taikomos ir kitos darbo ir laisvo laiko garantijos, pvz., trumpesnės darbo valandos ir draudimas dirbti pavojingą darbą ar viršvalandžius. Įstatyme numatyta, kad pavojingu darbu laikoma bet kokia aplinka, kuri gali kelti pavojų darbuotojo sveikatai ar gyvybei, pvz., didelės statybos ar darbas su pramonėje naudojamomis cheminėmis medžiagomis.
Valdžios institucijos paprastai tinkamai taikė šiuos draudimus. Įstatymui įgyvendinti išteklių, patikrinimų bei priemonių teisėms ginti ir atkurti buvo pakankamai. Už pažeidimus buvo skiriamos baudos nuo 14 eurų (15,40 JAV dolerių) iki 8 688 eurų (9 560 JAV dolerių). Darbo inspekcijos nuomone, teismų skirtos baudos buvo nepakankamos, kad atgrasytų nuo pažeidimų.
Valstybinė darbo inspekcija nagrinėja su jaunesnių nei 18 metų asmenų įdarbinimu susijusius skundus. Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius inspekcija nustatė 6 neteisėto, be darbo sutarties vaikų darbo atvejų miškų ūkio, didmeninės ir mažmeninės prekybos ir statybų sektoriuose.
d. Diskriminacija darbo ir profesinės veiklos srityje
Įstatymuose nustatytas reikalavimas, kad darbdaviai taikytų vienodo požiūrio principą visiems darbuotojams, neatsižvelgdami į jų lytį, rasę, odos spalvą, tautybę, kalbą, socialinę kilmę, politines pažiūras, amžių, seksualinę orientaciją, negalią, etninę kilmę ir religiją. Šalyje nebuvo priimtas įstatymas dėl užsikrėtusių ŽIV ar kitomis užkrečiamosiomis ligomis sergančių asmenų diskriminacijos, taip pat dėl skirtingą lytinį tapatumą turinčių asmenų diskriminacijos.
Valdžios institucijos užtikrino įstatymo įgyvendinimą. Baudos siekė nuo 115 iki 231 eurų (nuo 127 iki 254 JAV dolerių). Baudos buvo pakankamai didelės, kad atgrasytų nuo pažeidimų.
Birželio 7 d. priimta Vyrų ir moterų lygių galimybių įstatymo pataisa numato, kad diskriminavimas lyties pagrindu apima ir nėščių moterų bei motinų (besiruošiančių gimdyti ir žindančių) diskriminaciją. 2014 m. moterys užėmė 31 proc. aukštų administracinių pareigybių valstybės institucijose. Statistikos departamento duomenimis, 2015 m. atotrūkis tarp vyrų ir moterų atlyginimų buvo 14,5 proc. Palyginimui, 2013 m. atotrūkis sudarė 13,7 proc. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba stebėjo, kaip įgyvendinami įstatymai dėl diskriminacijos. Iki šių metų rugsėjo 1 d. tarnyba ištyrė 127 diskriminacijos darbo srityje atvejus, įskaitant 7 skundus, susijusius su diskriminacija dėl socialinės kilmės, 2 dėl religijos, 17 dėl amžiaus, 1 dėl tikėjimo, 3 dėl kalbos, 4 dėl tautybės, 1 dėl seksualinės orientacijos ir 21 dėl lyties. Be to, 65 tyrimai buvo susiję su diskriminacija dėl lyties ar amžiaus darbo skelbimuose. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, siekdama spręsti šią problemą, organizavo kampaniją „Už kompetenciją“, skatinančią visuomenę reaguoti į diskriminacinius darbo skelbimus ir pranešti apie juos tarnybai. Šios kampanijos rėmuose Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba taip pat organizavo verslininkams skirtus mokymus apie lygias galimybes Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Plungėje, Mažeikiuose ir kituose miestuose. Daug darbuotojų nežinojo savo teisių dėl diskriminavimo darbo srityje.
e. Tinkamos darbo sąlygos
Statistikos departamento duomenimis, nuo liepos mėnesio minimalus darbo užmokestis buvo 380 eurų (418 JAV dolerių). Oficialiai nustatytas skurdo rizikos lygis 2015 m. buvo 256 eurai (282 JAV doleriai) per mėnesį. Šis lygis mažai pakito nuo 2014 m. Birželio 21 d. Seimas priėmė darbo kodekso pataisas, kurios turi įsigalioti 2017 m. Naujame įstatyme nustatytos supaprastintos atleidimo iš darbo procedūros, padidinamas maksimalus viršvalandžių skaičius nuo 120 iki 180 valandų, nustatomos skirtingos darbo sutarčių rūšys (nuolatinė sutartis, terminuota sutartis, laikinojo darbo sutartis, pameistrystės sutartis, projektinio darbo sutartis, darbo vietos dalijimosi darbo sutartis, darbo keliems darbdaviams darbo sutartis ir sezoninio darbo sutartis). Pagal dabar galiojantį įstatymą, ilgiausia per septynių dienų laikotarpį darbo laiko (su viršvalandžiais) trukmė negali viršyti 40 valandų kvalifikuotam darbuotojui ir 48 valandų nekvalifikuotam darbuotojui. Viršvalandinis darbas leidžiamas tik įstatymuose nurodytais atvejais ir už jį, kaip ir už naktinį darbą, turi būti mokamas darbo užmokestis, ne mažiau kaip pusantro karto didesnis negu valandinis darbo užmokestis. Įstatyme darbuotojams įtvirtinta teisė į saugias ir sveikatai nekenkiančias darbo sąlygas. Darbo saugos ir sveikatos standartai yra šiuolaikiški ir atitinkantys pagrindinių pramonės sričių reikmes. Darbo įstatymai galioja ir vietos, ir užsienio darbuotojams. Įstatyme numatyta, kad darbuotojai gali atsisakyti dirbti nesaugiomis darbo sąlygomis nesibaimindami diskriminacijos ar sulaukti atsakomųjų veiksmų.
Valdžios institucijos užtikrino atitikimą šiems standartams visuose sektoriuose, įskaitant ir neformalius darbo santykius. Įstatyme numatyta, kad pirmą kartą nusižengusiems asmenims skiriama bauda nuo 868 eurų (955 JAV dolerių) iki 2 896 eurų (3 190 JAV dolerių). Nusižengus pakartotinai skiriama bauda iki 5 792 eurų (6 370 JAV dolerių). Baudos buvo pakankamo dydžio, kad atgrasytų pažeidėjus. Už darbo įstatymų įgyvendinimą atsakingoje Valstybinėje darbo inspekcijoje dirbo 140 darbo inspektorių. Jų skaičius buvo pakankamas užtikrinti įstatymų laikymąsi. Per pirmus aštuonis šių metų mėnesius inspekcija gavo 3 760 skundų, daugiausia susijusių su darbo sutarčių pažeidimais ir neišmokėtais atlyginimais, bei atliko 6 162 patikrinimus įmonėse ir kitose įstaigose. Daugiausia nustatytų pažeidimų sudarė prasta darbo sauga ir darbo sutarčių pažeidimai. Nepatenkinti tyrimo rezultatais darbuotojai galėjo juos apskųsti teismui. Valstybinė darbo inspekcija toliau rengė įmonių vadovams, vietos bendruomenėms ir ieškantiems darbo asmenims seminarus. Seminaruose buvo mokoma, kaip užkirsti kelią ir pasipriešinti neteisėtiems darbo santykiams, kaip tvarkyti darbo sutartis ir buvo aiškinamos darbuotojų teisės.
Pasak Valstybinės darbo inspekcijos, daugiausia darbo užmokesčio, viršvalandinio darbo bei saugos ir sveikatos darbe standartų pažeidimų pasitaikė statybų, mažmeninės prekybos ir gamybos sektoriuose. Inspekcija taip pat gavo statybų ir gamybos sektoriuose dirbančių darbuotojų skundų dėl pavojingų sąlygų. Iki šių metų rugsėjo 1 d. Valstybinė darbo inspekcija užregistravo 28 mirtimi pasibaigusius nelaimingus atsitikimus darbe ir 92 rimtus sužalojimus, palyginus su atitinkamai 29 ir 98 atvejais 2015 metais. Daugiausia jų įvyko transporto, statybų, perdirbimo ir žemės ūkio sektoriuose. Siekdama spręsti šią problemą, Valstybinė darbo inspekcija toliau rengė inspektoriams mokomuosius seminarus apie darbo priežiūros metodiką. Įstatymuose ginama darbuotojų teisė vengti situacijų darbe, kurios gali pakenkti jų sveikatai ar būti nesaugios, nesibaiminant, kad juos dėl to atleis iš darbo. Darbuotojai šia teise naudojosi retai. Darbuotojai taip pat turi teisę reikalauti kompensacijos, jei dėl pavojingų darbo sąlygų pašlijo jų sveikata.
