LIETUVA: 1 GRUPĖ
Lietuvos vyriausybė visiškai atitinka minimalius prekybos žmonėmis eliminavimo standartus. Per ataskaitinį laikotarpį vyriausybė, atsižvelgdama į COVID-19 pandemijos padarinius, jei tokių būta, ir toliau demonstravo rimtas bei tvarias pastangas, todėl Lietuva liko priskirta 1-ai grupei. Vyriausybės pastangomis buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn bei nuteista daugiau prekybą žmonėmis vykdančių asmenų; skiriama daugiau lėšų NVO, teikusių paramą nukentėjusiems asmenims; patvirtintas naujas nacionalinis veiksmų planas. Valdžios institucijos taip pat priėmė nuostatas dėl darbui išnaudojamų prekybos žmonėmis aukų nebaudžiamumo bei įstatymą, suteikiantį teisę visoms aukoms gauti reikiamą pagalbą. Be to, vaikų apsaugos tarnybos teikė mokymus vaikų teisių specialistams apie tai, kaip nustatyti nukentėjusius vaikus. Visgi, nepaisant atitikimo minimaliems standartams, valdžios institucijos tyrė mažiau bylų ir nustatė mažiausią nukentėjusiųjų skaičių nuo 2013 m. Teisėsaugos darbą trikdė nepakankama aukų apsauga tyrimo bei teismo proceso eigos metu. Be to, išliko neišspręsta problema dėl nepakankamų atsakingų institucijų žinių apie indikatorius, išduodančius apie galimą prekybą vaikais. Valdžios institucijoms taip pat trūko nuoseklumo įgyvendinant aukų nustatymo ir perdavimo mechanizmus visoje šalyje, ypač kaimo vietovėse.
LIETUVAI SKIRTOS PRIORITETINĖS REKOMENDACIJOS
• Dėti daugiau pastangų nustatant aukas, ypač vaikus, ir teikti mokymus valstybės institucijoms bei vaikų apsaugos tarnybų darbuotojams.
• Siekiant suteikti reikiamą pagalbą aukoms, įgyvendinti formalius aukų nustatymo ir perdavimo mechanizmus visoje šalyje, ypač kaimo vietovėse.
• Dėti daugiau pastangų tiriant prekybos žmonėmis bylas, susijusias su seksualiniu išnaudojimu ir išnaudojimu darbui, bei patraukiant baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisiant prekiautojus žmonėmis.
• Skirti daugiau pajėgumų apsaugant aukas nuo grasinimų ir pakartotinės skriaudos tyrimo ir teismo proceso metu, tuo pačiu sukuriant aiškias procedūras, kaip jas apsaugoti.
• Teikti mokymus tyrėjams ir prokurorams apie tai, kaip parengti prekybos žmonėmis bylą ir surinkti įrodymus, paremiančius aukos parodymus.
• Teikti specializuotas paslaugas nukentėjusiems vaikams globos namuose ir mišrios paskirties prieglaudose.
• Užtikrinti, kad aukos turėtų galimybę pasinaudoti atitinkamomis psichinės sveikatos specialistų paslaugomis apklausų metu.
• Sukurti išsamesnę duomenų rinkimo sistemą, galinčią išskaidyti duomenis, pvz., pagal prekybos žmonėmis tipą.
BAUDŽIAMASIS PERSEKIOJIMAS
Vyriausybė padidino teisėsaugos pajėgumus. Baudžiamojo kodekso 147 ir 157 straipsniai kriminalizavo prekybą žmonėmis prostitucijos ir darbo išnaudojimo tikslais, nustatydami pakankamai griežtas bausmes – nuo 2 iki 12 metų laisvės atėmimo, o prekybos žmonėmis prostitucijos tikslais atveju, bausmės buvo proporcingos bausmėms už kitus rimtus nusikaltimus, tokius kaip išžaginimas. Tyrimams šalyje vadovavo ir baudžiamąsias bylas dėl prekybos žmonėmis kėlė penki specialiai tam tikslui paskirti prokurorai. Valdžios institucijos tyrė 8 prekybos žmonėmis bylas (vieną seksualinio išnaudojimo bylą, 6 išnaudojimo darbui bylas ir vieną bylą, susijusią su mažamečių išnaudojimu), palyginus su 13 tirtų bylų 2019 m. Vyriausybė pradėjo 40-ies prekyba žmonėmis įtariamų asmenų baudžiamąjį persekiojimą, – tai yra žymus padidėjimas nuo 2019 m., kuomet baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukti 24 asmenys, – ir nuteisė 16 prekiautojų žmonėmis, palyginus su 12 asmenų 2019 metais. Iš 16 nuteistų prekiautojų žmonėmis, 12 buvo įkalinti nuo vienerių iki aštuonerių metų. Valdžios institucijų atstovai teigė, jog buvo sunku surinkti patikimų įrodymų prekybos žmonėmis bylose, ypač dėl to, kad pastaraisiais metais nusikalstama veika persikėlė į internetinę erdvę ir aukos išnaudojamos kitais nei fiziniais metodais. Dėl pandemijos teismo posėdžiai daugeliu atveju vyko virtualiai, kas, pasak teisėsaugos, kėlė savų iššūkių. Be to, pandemija prisidėjo prie jau esamų sunkumų, susijusių su komunikacija ir bendradarbiavimu tarp Lietuvos ir užsienio teisėsaugos. Nepaisant šio fakto, valdžios institucijos bendradarbiavo su užsienio tarnybomis tiriant 21 tarptautinę prekybos žmonėmis bylą (2019 m. – 42), įskaitant kartu su Ispanijos ir Jungtinės Karalystės teisėsauga tirtą prekybos žmonėmis išnaudojimo darbui tikslais bylą, apimančią 8 aukas iš Lietuvos ir pasibaigusią dviem areštais. Generalinė prokuratūra negavo prašymų dėl ekstradicijos (kaip ir 2019 m.), tačiau išdavė 6 Europos arešto orderius prekybos žmonėmis bylose (3 orderius 2019 m.). Vyriausybė nepateikė jokių duomenų apie vykdytus tyrimus, baudžiamuosius persekiojimus ar apkaltinamuosius nuosprendžius, susijusius su valstybės tarnautojais, bendrininkavusiais prekybos žmonėmis bylose. Generalinė prokuratūra organizavo virtualius mokymus 14-ai prokurorų ir 28-iems pasienio pareigūnams apie pabėgėlių apsaugą nuo prekybos žmonėmis; Valstybės sienos apsaugos tarnyba organizavo kovos su prekyba žmonėmis mokymus 34-iems pasienio apsaugos pareigūnams. Nacionalinė teismų administracija organizavo kovos su prekyba žmonėmis mokymus teisėjams. Be to, Vidaus reikalų ministerija (VRM) surengė nacionalinį prekybos žmonėmis prevencijos ir pagalbos aukoms seminarą, kuriame dalyvavo daugiau nei 250 teisėsaugos pareigūnų, savivaldybių darbuotojų, psichologų, socialinių darbuotojų, diplomatų, teisininkų ir teisėjų.
APSAUGA
Vyriausybė apsaugai skyrė tiek pat pajėgumų. Buvo nustatytos 24 aukos. Tai yra žemiausias nustatytų aukų skaičius nuo 2013 m. (2019 m. buvo nustatytos 36 aukos). Tačiau, gavus pranešimų, jog darbuotojams iš užsienio kilo didelė rizika būti išnaudotiems, valdžios institucijos 2020 m. nustatė 11 aukų iš užsienio (2019 m. nustatytos 6 aukos). Kaip ir ankstesniais metais, ekspertai buvo susirūpinę tuo, kad iš skirtingų valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės surinkti duomenys būdavo nenuoseklūs, tad nebuvo galima susidaryti išsamaus vaizdo apie prekybos žmonėmis situaciją. Nors valdžios institucijos įgyvendino formalius aukų nustatymo ir perdavimo mechanizmus, stebėtojai pranešė, jog kai kur šalyje valdžios institucijos nepakankamai išnaudojo turimas galimybes bei neturėjo pakankamai įgūdžių aukoms nustatyti. Be to, stebėtojai pranešė, jog mechanizmuose nebuvo įtraukiamos gerosios praktikos, padedančios apklausti aukas, ypač vaikus, ir todėl aukos dažnu atveju buvo apklausiamos kelis kartus ir taip patyrė daugiau streso.
Vadovaudamasis Europos Parlamento direktyvomis, Seimas priėmė įstatymą, suteikiantį teisę visoms nusikaltimų aukoms, taip pat ir nukentėjusioms nuo prekybos žmonėmis, gauti pagalbą, apimančią ir konsultacijas, nepriklausomai nuo to, ar aukos prašė pagalbos iš teisėsaugos. Valstybė skyrė 245 000 EUR (301 000 JAV dolerių) NGO, teikiančioms paramą aukoms (2019 m. buvo skirta mažiau – 190 000 EUR [233 000 JAV dolerių]). Valstybės finansuojamos NGO suteikė paramą 208 prekybos žmonėmis aukoms, įskaitant 24 nustatytas aukas ir rizikoje esančius asmenis, palyginus su 224 aukomis 2019 m. Policija ir NVO naudojo formalų mechanizmą, kurio pagalba aukos buvo nukreipiamos į NVO priežiūros įstaigas, tačiau NVO skundėsi, jog valdžios institucijos nukreipdavo ne visas aukas į priežiūros įstaigas. Šiose priežiūros įstaigose buvo suteikiama trumpalaikė ir ilgalaikė pagalba prekybos žmonėmis aukoms, pvz., sveikatos priežiūros paslaugos, psichologinės ir socialinės konsultacijos, apgyvendinimo paslaugos. Nuo prekybos žmonėmis nukentėjusios moterys lietuvės buvo nukreipiamos į savivaldybių ar NVO kuruojamas prieglaudas, skirtas smurto artimoje aplinkoje aukoms. Prekybos žmonėmis aukos iš užsienio galėjo būti nukreipiamos į pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje. Nukentėję vyrai buvo nukreipiami į penkis krizių centrus, kurie, be kita ko, padėdavo surasti ir būstą. Nukentėjusius vaikus valdžios institucijos patalpindavo globos namuose ar mišrios paskirties prieglaudose, nes konkrečiai nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiems vaikams pritaikytų prieglaudų nėra. Ekspertai išreiškė susirūpinimą dėl nepakankamų apsaugos ir paramos priemonių nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiems vaikams. Pasak stebėtojų, vaikų apsaugos tarnyboms buvo sudėtinga nustatyti nuo prekybos žmonėmis nukentėjusius vaikus ir perduoti juos globai, ypač kaimo vietovėse. 2020 m. buvo nustatytas vienas nukentėjęs nepilnametis (2019 m. – 4). Vaikų apsaugos tarnybos organizavo mokymus 63 vaikų teisių specialistams apie tai, kaip nustatyti nukentėjusius vaikus. Šiuos mokymus ketinama organizuoti ir daugiau specialistų. Nuo seksualinio išnaudojimo, taip pat ir nuo prekybos žmonėmis, nukentėję vaikai turėjo galimybę gauti pagalbą valstybiniame paramos centre Vilniuje. Savivaldybės toliau teikė finansinę paramą ir įgyvendino institucinės vaikų rūpybos sistemos reformas, siekdamos perkelti visus vaikus iš institucijų į šeimas. Vykdydamos šias reformas savivaldybės pertvarkė didelius institucinius globos namus į mažesnius bendruomeninius namus, kuriuose gyventų iki aštuonių vaikų. 2020 m. bendruomeniniuose namuose gyveno 567 vaikai, o 1200 vaikų buvo likę gyventi valstybinėse globos įstaigose. Socialinės apsaugos ir darbo ministras pasirašė įsaką, kuriuo uždraudė nuo 2020 m. sausio 1 d. naujus vaikus atiduoti globai į institucinius globos namus. Prekybos žmonėmis aukos iš užsienio galėjo pasinaudoti tomis pačiomis paslaugomis, kaip ir aukos iš Lietuvos. Teisės aktai numatė 30-ies dienų laikotarpį, per kurį prekybos žmonėmis aukos iš užsienio gali nuspręsti, ar bendradarbiaus su teisėsauga; su teisėsauga bendradarbiaujančios aukos iš užsienio galėjo gauti laikiną leidimą gyventi šalyje.
Ataskaitiniu laikotarpiu Seimas priėmė kovos su prekyba žmonėmis įstatymo pakeitimus, tarp kurių yra nuostata, draudžianti bausti prekybos žmonėmis aukas, išnaudotas darbui, už prasižengimus, padarytus dirbant priverstinį darbą ar priverstinai teikiant paslaugas. Nors valdžios institucijos skatino aukas bendradarbiauti tyrimo ir baudžiamojo proceso metu, dėl aiškios politikos, kaip tinkamai apsaugoti aukas, trūkumo bei teisėsaugos patirties trūkumo šioje srityje, aukos nenoriai bendradarbiavo tiriant bylas. Pasitaikė atvejų, kuomet prekiautojai žmonėmis grasindavo aukoms šioms įeinant ar išeinant iš teismo posėdžio. Be to, aukoms trūko psichinės sveikatos specialistų teikiamų paslaugų per ir po apklausų su teisėsauga. Nors aukoms buvo suteikiamas advokatas, stebėtojų nuomone, advokatai turėjo nedaug darbo su prekybos žmonėmis bylomis patirties, tad NVO dažnai samdydavo privačius teisininkus aukoms ginti. Valstybinės kompensavimo aukoms programos nėra, visgi aukos galėjo kreiptis į teismą dėl finansinės kompensacijos iš prekiautojų žmonėmis. 2020 m. dėl kompensacijos kreipėsi 20 aukų. Teismai priteisė 29 000 EUR (35 600 JAV dolerių) nematerialinės ir 5 340 EUR (6 550 JAV dolerių) materialinės žalos.
PREVENCIJA
Vyriausybė dėjo daugiau pastangų vykdyti prevencinį darbą. Vyriausybė skyrė apie 375 000 EUR (460 000 JAV dolerių) 2020-2022 metų nacionaliniam veiksmų planui įgyvendinti. Nacionaliniame veiksmų plane nurodyta, kad dėmesys turi būti skiriamas tarpinstitucinio koordinavimo stiprinimui, prevencinio darbo gerinimui, ikiteisminio tyrimo proceso stiprinimui bei geresnės pagalbos aukoms teikimui. Planas buvo parengtas po konsultacijų su daugeliu nacionalinių ir savivaldybių lygmens institucijų ir nevyriausybinių organizacijų. Vyriausybė dalyvavo įvairiose informacijos sklaidos veiklose, pvz., kuriant išmaniesiems telefonams pritaikytą programėlę, skirtą informuoti vaikus apie prekybą žmonėmis, ar pristatant vaidinimus ar vaizdo klipus prekybos žmonėmis tematika. Policija skelbė ir administravo el. pašto paskyrą, kuria galėjo naudotis žmonės, norintys pranešti apie galimus prekybos žmonėmis atvejus ar prašantys konsultacijos. Ataskaitiniu laikotarpiu vyriausybė organizavo visą parą dirbančią nacionalinę pagalbos telefonu liniją keliomis kalbomis, siekdama padėti prekybos žmonėmis aukoms, pasitelkus NVO teikiamas paslaugas. Pranešama, jog NVO suteikė pagalbą 208 aukoms. Vyriausybė siekė sumažinti prostitucijos paklausą skirdama baudas asmenims, pirkusiems sekso paslaugas (2019 m. tokių buvo 16).
Lietuvos ambasadoje Jungtinėje Karalystėje paskirtas dirbti policijos pareigūnas prekybos žmonėmis klausimais. Jis teikė pagalbą tiriant tarptautinius nusikaltimus JK ir Airijoje, į kuriuos buvo įtraukti ir Lietuvos piliečiai. Vidaus reikalų ministerija finansavo projektą, skirtą apsaugoti nuo išnaudojimo darbui Ispanijoje gyvenančius lietuvius, kurių priskaičiuojama daugiau nei 28 000. Be to, ministerija vykdė bendrą tyrimą su Lenkija ir Švedija, siekiant nustatyti įdarbinimo tarnybų naudojamus verbavimo metodus ir priemones įdarbinant lietuvius darbui vergiškomis sąlygomis. Valstybinė darbo inspekcija parengė 52 naujus inspektorius, kad šie mokėtų atpažinti prekybos žmonėmis darbo tikslais atvejus ir subūrė specialią inspektorių grupę, kuri vadovautų prekybos žmonėmis darbo tikslais byloms. Darbo inspekcija ir policija atliko patikras statybų aikštelėse, viešbučiuose ir restoranuose, siekdamos užtikrinti, kad darbdaviai laikytųsi įstatymų dėl piliečių iš trečiųjų šalių, ir pranešė apie 29 nelegaliai nusamdytus darbuotojus, galimai nukentėjusius nuo prekybos žmonėmis.
BENDROS PREKYBOS ŽMONĖMIS PADĖTIES ŠALYJE APRAŠYMAS
Vadovaujantis pastarųjų penkerių metų ataskaitomis, prekiautojai žmonėmis Lietuvoje išnaudoja tiek vietinius lietuvius, tiek užsienio piliečius, tiek ir lietuvius užsienyje. Teisėsaugos duomenimis, dauguma prekybos žmonėmis atvejų yra susiję su lietuvių organizuotais prekybos žmonėmis tinklais, orientuotais į aukas iš Lietuvos. Dėl pandemijos prekiautojai žmonėmis ėmė verbuoti žmones internetu, daugiausiai per socialinius tinklus, tuo apsunkindami pastangas nustatyti aukų buvimo vietą bei identifikuoti prekiautojus žmonėmis. Prekiautojai žmonėmis išnaudoja vyrus ir berniukus iš Lietuvos kriminalinei veiklai, pvz., vagystėms iš parduotuvių, ir lietuves moteris bei vaikus prostitucijai Skandinavijoje ir Vakarų Europoje, ypač Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Moterų ir mergaičių išnaudojimo prostitucijai šalies viduje padėtis išliko nepakitusi. Pasak nevyriausybinių organizacijų, dauguma prekybos žmonėmis atvejų nustatoma Lietuvoje. Daugelis aukų turi tam tikro lygio protinių sutrikimų, psichologinių problemų ir (arba) priklausomybę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Pranešama, jog moterys verbuojamos sudaryti fiktyvias santuokas užsienyje; šios moterys susidūrė su rizika būti išnaudojamoms prostitucijai, vergavimui namuose ar priverstiniam darbui. Taip pat pranešama, jog išnaudojami darbininkai iš Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos. Darbininkai iš užsienio susiduria su rizika tapti išnaudojimo darbui aukomis tolimųjų reisų sunkvežimių vairavimo, statybų, laivų statybų ir virinimo sektoriuose. 1200 vaikų, gyvenančių maždaug 49-iuose vaikų globos namuose, susiduria su rizika tapti prekybos žmonėmis aukomis.
